Šveicarijos finansų analitikas: lietuviai apgaudinėjami

Šiauliuose gyvenantis finansų analitikas iš Šveicarijos Charly Stieger skaičiuoja, kad Lietuvoje maisto produktų kainos turėtų būti bent jau 20 procentų mažesnės, o drabužiai, avalynė ir buitinė technika turėtų kainuoti bent 50 procentų pigiau.

„Lietuviai nemoka skaičiuoti, todėl prekybos centrų šeimininkai juos ir apgaudinėja. Žmonės  nesupranta, kad akcijas skelbiantys prekybos centrai – ne draugai, o priešai“, – teigia šešerius metus Šiauliuose gyvenantis finansų analitikas, šveicaras Charly Stieger. daug metų asmeninių pirkinių kainas į užrašų knygelę užsirašydavęs šveicaras paskutiniu matu išsamaus kainų metraščio nebeveda – neapsimoka, nes maisto produktų, ypač būtiniausių, kainos keičiasi vos ne kasdien. Anot C. Stieger, maisto produktų kainos Lietuvoje yra mažiausiai 20 procentų per didelės, o drabužių, avalynės ir buitinės technikos kainos turėtų būti bent perpus mažesnės.

Didžiausia problema – nemokėjimas skaičiuoti

Visada mėgstantis skaičiuoti ir analizuoti kainas Šiauliuose gyvenantis šveicaras Charly Stieger atskleidžia vieną iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria lietuviai – nemokėjimą skaičiuoti.

„Jeigu reikia sudėti tris skaičius, lietuvis išsitraukia skaičiuotuvą ir dėl to nesuka sau galvos. Vakaruose žmonės nebijo pamiklinti smegenis ir greitai „primeta“, kiek kas kainuoja. Šiuo trūkumu puikiai pasinaudoja didieji prekybos centrai skelbdami akcijas. Kadangi žmogus neskaičiuoja, o pamatęs, kad vyksta akcija, nusiperka prekę, tačiau nežino, kiek vidutiniškai ši prekė šalyje kainuoja. Net jeigu žmogus ir rašytųsi kainas, dėl akcijų jam būtų sunku išsivesti kainos vidurkį, nes su akcija ji kainuoja mažiau, o be akcijos daugiau. Todėl pasakyti, kiek pabrango prekė, sudėtinga“, – kalbėjo C. Stieger.

Analitikas pažymėjo, kad Vakarų valstybėse yra parduotuvių, į kurias nuvykę žmonės yra garantuoti, kad prekes įsigys mažiausiomis kainomis. Lietuvoje to nėra, nes atskirų prekių pigiau galima rasti skirtinguose prekybos centruose, nors vienas ar kitas prekybos centras skelbiasi, jog pas juos mažiausios kainos.

„Maisto prekių kainos Lietuvoje tikrai per didelės. Jos turėtų būti bent 20 procentų mažesnės. Tyliai kalbama ir apie slaptus susitarimus tarp bendrovių. Tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių staiga pabrangsta pieno produktai ar kruopos, kurių brangimą žmonės pastebi dabar“, – įsitikinęs Šiauliuose gyvenantis šveicaras.

Alga – lietuviška, kainos – europinės

Bene labiausiai paskutiniu metu pabrangęs maisto produktas – grikiai. Šiaulių prekybos centruose šios kruopos kainuoja apie 7 litus.

C. Stieger sakė grikių kruopų nevalgantis, tačiau pasidomėjo, kiek jos kainuoja Vokietijoje ir Šveicarijoje. Pasirodo, kaina beveik tokia pat. Už pusę kilogramo grikių kruopų Vokietijoje reikėtų sumokėti apie 2 eurus (7 litus), o Šveicarijoje – apie 1,5 frankų (apie 8 litus). Taigi Lietuvoje grikių kaina – europinė.

„Kalbant apie kainas būtinai reikia įvertinti žmonių perkamąją galią. Lygindamas kainas minimalų Lietuvos atlyginimą laikau 1,5 tūkstančio litų (800 litų man nesuvokiamas atlyginimas). Tuo tarpu Šveicarijoje minimalus atlyginimas – 3,5 tūkstančio frankų (apie 8,7 tūkstančio litų).

Už minimalų atlyginimą Lietuvoje (skaičiuojama, kad minimalus atlyginimas 1,5 tūkstančio litų) lietuviškomis kainomis galima nusipirkti 365 litrus benzino, Šveicarijoje už minimalią algą šveicariškomis kainomis galima nusipirkti 2 tūkstančius 46 litrus benzino. Už 1,5 tūkstančio litų Lietuvoje galima nusipirkti maždaug 470 litrų pieno, o Šveicarijoje – 2,5 tūkstančio litrų pieno.  Tik mokesčiai už kambarių nuomą Lietuvoje ir Šveicarijoje pagal perkamąją galią kainuoja beveik tiek pat“, – skaičiavo C. Stieger.

Drabužiai ir avalynė turėtų būti perpus pigesnė

Kalbėdamas apie prekių kainas Šiauliuose gyvenantis šveicaras sakė, kad dar blogesnę padėtį nei maisto prekių rinkoje jis pastebi Lietuvos drabužių, avalynės ir buitinių prietaisų rinkoje.

„Drabužių, avalynės ir buitinių prietaisų kainos yra mažiausiai 50 procentų per didelės. O ir kokybė tikrai labai bloga. Mėgstu nešioti klasikinius marškinius. Specializuotoje parduotuvėje Lietuvoje vadinamos geros kokybės marškiniai kainuoja apie 100-150 litų. Tačiau jų kokybė nesiskiria nuo tų, kuriuos eiliniame prekybos centre galėtum nusipirkti už 30 litų – išskalbus kelis kartus marškiniai nublunka, siūlai dažnai būna nesutvarkyti, sagos per didelės arba sagų skylė per didelė. Baisu, baisu, baisu. Šveicarijoje už tokią pat sumą galima įsigyti tikrai geros kokybės marškinius“, – lietuviškų drabužių kokybe baisėjosi C. Stieger.

Paklausus apie batų kokybę, C. Stieger nusviro rankos.

„Baisu. Kaina didžiulė, o kokybė – nulis. Niekada neperku batų Šiaulių parduotuvėse, nes matau kokie batai čia pardavinėjami. Už 70-80 frankų (apie 250 litų) geros kokybės batus galiu nusipirkti Šveicarijoje ir nešioti juos 20 metų. O Lietuvoje už batus sumokėjus 250 litų geros kokybės negausi“, – įsitikinęs kalbėjo C. Stieger.

Tik alkoholio, tabako ir narkotikų suvartojimu prilygstame Vakarams

2008 metų „Eurostat“ duomenimis, vidutinė lietuvio šeima per metus daugiausiai išleidžia maistui – apie 23 procentus (1,4 tūkstančio eurų per metus). Tuo tarpu Eurozonoje vienos šeimos išlaidos sudaro apie 13 procentų vidutinės šeimos biudžeto (apie 2,1 tūkstančio eurų per metus).

Apie 19 procentų pajamų lietuvių šeima išleidžia transportui (apie 1,2 tūkstančio eurų per metus). Euro zonos vidurkis – apie 13 procentų šeimos pajamų. Tai yra, apie 2,1 tūkstančio eurų).

Europiečiams nenusileidžiame tik pagal išlaidas alkoholiui, tabakui ir narkotikams. Lietuviai šiai prekių grupei išleidžia apie 6 procentus pajamų (tai yra, apie 400 eurų per metus), statistinė Eurozonos šeima šiai prekių grupei skiria apie 3 procentus šeimos biudžeto (apie 500 eurų per metus).

Šaltinis http://www.balsas.lt/naujiena/504313/sveicarijos-finansu-analitikas-lietuviai-apgaudinejami/1

Vienatvė ir rūkymas – lygiavertės blogybės

Blogos naujienos žmonėms per 30: vienatvė blogiau už rūkymą. Naujo tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyrai ir moterys, neturėdami nuolatinių partnerių, vartoja per daug alkoholio, valgo nereguliariai, per daug dirba ir stokoja emocionalaus stabilumo, kuriuo mėgaujasi sutuoktiniai. Iš 10 tūkst. žmonių, dalyvavusių tyrime 10 metų, 600 mirė.

Vienatvė žmogui tokia pat baisi, kaip ir rūkymas – arba dar blogiau. Tyrinėtojai baisių naujienų turi vienišoms moterims per 30 – vienatvė labiau nei cigaretės, vynas ar nerimas dėl antsvorio trumpina gyvenimo trukmę.

Tyrimo metu mokslininkai 10 metų stebėjo 10 tūkst. suaugusių žmonių Didžiojoje Britanijoje. Paaiškėjo, kad vienatvė lygiai taip pat neigiamai veikia tiek vyrų, tiek moterų amžių. Spėjama, kad neigiamos vienatvės pasekmės turi įtakos žmogui, kai jam sukanka 30 metų.

Kol kas neaišku, kokia pražūtinga yra vienatvė. Tačiau spėjama, kad vieniši žmonės linkę gyventi ne tokį sveiką gyvenimo būdą. Jie daugiau geria, nes susitinka su gausiomis draugų kompanijomis; jie maitinasi nereguliariai, pavyzdžiui, nevalgo pusryčių, daugiau dirba, nes neturi partnerio, kuriam norėtųsi skirti daugiau dėmesio. Jie taip pat neturi žmogaus, kuriam galėtų atskleisti savo paslaptis.

Susituokusios poros, kitaip nei vieniši žmonės, valgo geresnės kokybės maistą, jų namų sąlygos daug geresnės. Vaikai santuokoje taip pat jaučiasi stabiliau, tuo tarpu vieniši žmonės dažniau rizikuoja.

Kaip pastebėjo profesorius Endriu Osvaldas, kuris vadovavo tyrimui, santuokos poveikis labai didelis. Normą viršijantis nevedusių žmonių mirtingumas tolygus rūkalių mirtingumo lygiui. Tyrimo metu mirė 600 žmonių, ir tyrinėtojai palygino mirtingumo statistiką tarp susituokusių, vienišų, išsiskyrusių vyrų ir moterų, našlių, kad galėtų išsiaiškinti, ar yra skirtumų tarp atskirų grupių.

Mirties rizika tarp vienišų, išsiskyrusių su savo išrinktaisiais arba išsituokusių tyrimo metu moterų didesnė 4,8 proc. Tai galima sulyginti su 5 proc. papildoma mirties rizika, su kuria susiduria rūkantieji.

„Jei tu ištekėjusi, vadinasi, turi partnerį, – sako „Pasitikėjimo linijos“ darbuotoja Kler Rainer, kuri su savo vyru pragyveno 47 metus. – Partneris mano, kad tu tiesiog stebuklas, nerimauja dėl tavęs, kai vėluoji namo“.

„Manau, kad žmonės anksti miršta dėl to, kad nėra laimingi. Kai kurie žmonės, kai jie vieniši, kenčia dėl to, – pastebi „Independent“ laikraščio „Pasitikėjimo linijos“ darbuotoja Virdžinija Aronsaid. – Tačiau jei tu paprastas žmogus, turi daug draugų ir jautiesi gerai, tokioje laimingoje būsenoje verta būti kuo ilgiau“.

„Tikėtina, kad skyrybas lydi toks pat stresas, kaip ir artimųjų netektis, tačiau kitu atveju gresia ilgalaikis konfliktas su partneriais, – teigia skyrybų ir šeimos santykių specialistas Čarlis Liuisas. – Vyrus, pergyvenusius skyrybas, kankina stresas ir negalėjimas būti su savo vaikais. Manau, kad iš dalies problema yra ir ta, kad vyras netenka moteriškojo rūpesčio, o pats savimi negali deramai pasirūpinti“.

Šaltinis http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/pasaulis/vienatve-ir-rukymas-lygiavertes-blogybes-110774

Lietuva tapo ketvirta skurdžiausia ES valstybe

Pagal sukuriamą BVP vienam gyventojui 2009 metais Lietuva tarp ES valstybių smuktelėjo vienu laipteliu – Lietuvą pagal šį rodiklį aplenkė Lenkija. Už Lietuvą vienam gyventojui BVP mažiau sukuriama tik Latvijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Lietuvos BVP pagal perkamosios galios paritetą vienam gyventojui pernai tesiekė 53% visos Europos Sąjungos vidurkio. Latvijos BVP vienam gyventojui sudarė 49% ES vidurkio, Rumunijos – 45%, Bulgarijos – 41%, praneša ES statistikos biuras „Eurostat“.

Palyginti, 2008 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui siekė 61% ES vidurkio, 2007 m. – 60%, o Latvijos – atitinkamai 56% ir 58%. Lenkijos BVP vienam gyventojui pernai pasiekė 61% ES vidurkio, nors 2008 m. rodiklis tesiekė 54%.

Aukščiausias BVP vienam gyventojui pernai tarp ES šalių buvo Liuksemburge, Airijoje ir Nyderlanduose (atitinkamai 276%, 146% ir 131% ES vidurkio).

Šaltinis http://vz.lt/rss/straipsnis/2010/06/21/Lietuva_tapo_ketvirta_skurdziausia_ES_valstybe

Nesenk ir nesirk

Dažnas, paklaustas koks baubas mūsų sveikatai baisiausias, pirmiausia pagalvoja apie vėžį arba širdies ligas. Ir suklysta. Didžiausią pavojų savyje slepia mažutėlės  molekulės vadinamos laisvaisiais radikalais. Laimei, mokslininkai, ilgai ir kruopščiai jas tyrinėję, pagaliau paskelbė gerą naujieną: panorėję galime pristabdyti jų kenkėjišką veiklą.

Pasirodo, tos mažutės nestabilios molekulės mūsų kūnuose gali atakuoti ląsteles ir pažeisti jų membranas.

“Pradėję sveikai gyventi bei maitintis, jūs galite smarkiai pristabdyti laisvųjų radikalų, formuojančių naujas raukšles, sukeliančių vėžinius suirgimus ir pan. siautėjimą”, sako Stephen Sinatra, M.D., knygos Heart Sense for Women autorius. Tyrimai tvirtina, jog mažiausiai 50 proc. sumažinsite sveikatos problemas:

*Valgydami vaivorykštės spalvas . Specialistai tvirtina, kad tiesiog per kelias dienas pagerinsite savijautą, pradėję valgyti įvairias ryškių, gyvų  spalvų daržoves, taip pat vaisius.”Antioksidantai, suteikiantys daržovėms bei vaisiams spalvas, yra tarsi šluota, šluojanti lauk iš kūno laisvuosius radikalus”, sako endokrinologas Daniel Nadeau, M.D., knygos The Color Code: A Revolutionary Eating Plan for Optimum Health autorius. Taigi, kuo daugiau spalvų sudedate į kiekvieną savo patiekalą, tuo daugiau antioksidantų lekia kautis su laisvaisiais radikalais. Dietos reikšmė kaip matote didelė ir nenuginčijama. Juk tikrai nesunku pasigaminti patiekalą, kuriame būtų tarkim: česnakų, brokolių, morkų ir pomidorų. Čia tik vienas pavyzdys, jų galima prikurti šimtus. Verta žinoti, kad antioksidantais labai turtingos mėlynės. Tyrinėtojai tvirtina, jog suvalgydami po vieną puodelį šių uogų kasdien, net 48 proc. susimažinsite galimybę susirgti  krūtų, išeinamosios žarnos vėžiu.

*Mankštindamiesi .Kiekvienas žino, kad pratimais galima apsisaugoti nuo gausybės į mus nusitaikiusių ligų ligelių. Tačiau nebūtina skandintis prakaito upeliuose. Šiandien mokslininkai rekomenduoja nors truputį makštintis ir gerti nedideles vitamino E porcijas- tai nukenksmins laisvuosius radikalus.

Ir štai kodėl: “Viršsvoris yra baisiai pavojingas kepenims, kasai, širdžiai bei kitiems organams”, sako Pamela Peeke, M.D., Maryland School of Medicine profesoriaus asistentė. “Ir kai tie organai negali normaliai funkcionuoti (lygiai kaip mes negalėtume  kvėpuoti su girnapuse užritinta ant krūtinės), kūnas gamina daugiau laisvųjų radikalų ir mažiau antioksidantų”.

Neseniai Floridos universitete atliktais tyrimais nustatyta, kad mankštinantis dvi valandas per savaitę (ir pamažu metant svorį), tuo pat metu naudojant kasdien vitaminą E (800 IU turėtų būti dienos porcija) kūne perpus sumažėja laisvųjų radikalų kiekis. (Turintys sveikatos sutrikimų pirmiausia turėtų pasitarti su gydytoju).

*Naudodami natūralius ląstelių stiprintojus .Kita ląsteles stiprinanti ir jas apsauganti papildomoji priemonė- mišrieji karetonoidai (mixed carotenoids). Viena piliulė savo sudėtyje turi beta karotino, iš kurio organizmas pasigamina plytą- vitaminą A- ir ja sutraiško būrį laisvųjų radikalų (vaizdžiai kalbant). Ta viena piliulė turi dar tuziną įvairių antioksidantų, tokių kaip lycopene, lutein, zeaxanthin.

Karotenoidai taip efektyviai kaunasi su klaidžiojančiais kūne radikalais, kad ne tik apsaugo nuo vėžinių bei širdies susirgimų, bet taip pat perpus sumažina tikimybę susirgti katarakta ir kita pavojinga akių liga (macular degenaration). Pamėginkite kasdien minėtos priemonės vartoti 12,500US (vienetų, yra nurodyta ant vitaminų, mineralinių medžiagų indelių). Jei nesate piliulių šalininkai, tuomet pamėginkite kasdien į skrandukus susikimšti penkias porcijas spalvotų vaisių bei daržovių, tokių kaip špinatai,tam tikros rūšies moliūgai (squash), brokoliai bei citrusiniai.

*Džiaugdamiesi įkvepiamu oru . <text>Knygos Indoor Environmental autorius Thadeush Godish, Ph.D., įsitikinęs, jog kasdien atveriami langai- kad šviežus oras pakeistų užsistovėjusį- smarkiai pagerins jūsų savijautą. Kodėl? Todėl, kad vyriausybiniais tyrimais įrodyta, jog patalpose esančio oro sudėtyje yra 10 kartų daugiau nuodingų medžiagų, negu lauke. Už tai galime padėkoti dulkėms, pūkams (ypač kačių), pelėsiams ir kitokiems dirgikliams. Laisvieji radikalai smagiai bei saugiai dauginasi tokį orą kvėpuojančių žmonių kūnuose.

*Mėgaudamiesi sriubomis. Ypač šaltu, žvarbiu oru rekomenduojama sušilti, skanaujant karštą sriubą ar kitokį panašų srėbalą, užuot kramčius traškias salotas.

Tyrimai, atlikti Tufts University dar kartą patvirtino, jog karščio poveikyje – verdant, troškinant, kaitinant- antioksidantai, “užrakinti” daržovių bei vaisių gelmėse, laisvėja ir tampa lengviau įsisavinami, absorbuojami.

Reikia įrodymų? Pusė puodelio sutrintų šviežių pomidorų turi mažiau negu 3mg lycopene – antioksidanto, perpus sumažinančio galimybę susirgti širdies ligomis. Tuo tarpu toks pat kiekis spageti padažo (pomidorų) to paties antioksidanto turi net 28 mg!

Šaltinis http://www.reginospalepe.com/Z_NewPages/Categories/Health/Research/pages/page001LT.html

4 paprasti būdai norintiems gyventi ilgiau

Geros naujienos iš JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų! (centers for Disease Control and Prevention CDC). Mūsų vidutinė gyvenimo trukmė pastebimai ilgėja.

1. Gamink pietus draugui ir gyvenk 10 metų ilgiau! Ilgamečiai Kentucky University tyrimai parodė, jog moterys, kurios jautėsi laimingos ir priklausė optimistų grupei, gyveno 10 metų ilgiau už negatyvių pažiūrų. “Negatyvios emocijos kūnui reiškia stresą; daugiau gaminasi žalingų hormonų tokių kaip cortisol”, rašo Ph.D (mokslų daktaras) David Snowdon. Eilė tyrimų liudija chronišką stresą peraugant į sunkiai išgydomas ligas (aukštas kraujospūdis, diabetas, aukštas cholesterolis). Vienas iš lengviausių būdų pasijusti laimingu: ištiesti pagalbos ranką tiems, kam jos reikia. Michigan University tyrimai parodė, jog 60 proc. žmonių, įsitraukusių į labdaringą veiklą (valė nusenusio žmogaus namus ar gamino maistą sergančiam draugui) gyveno 5 metais ilgiau. “Švelnumas skatina tam tikras biochemines reakcijas kūne, kurių metu išsilaisvina tam tikri hormonai, tokie kaip endorphins,  atpalaiduojantys nuo streso ir padidinantys pasitenkinimo jausmą” sako Larry Dossey, M.D., knygos “Meaning and medicine” autorius.

2. Daugiau miegok ir gyvenk 13 metų ilgiau. Žmonės, kurie greit užmigdavo, gerai ir pakankamai miegodavo, rečiau sirgo infekcinėmis ligomis, geriau jautėsi ir buvo žymiai ilgesnį laiką aktyvūs. Čia kalbama ne tiek apie valandų kiekį, kiek apie miego kokybę, kuri smarkiai nukenčia naudojant  alkoholį, nikotiną ar kofeiną.

3. Tik pamėgink atsikratyti viršsvorio ir gyvenk 9 metais ilgiau. Journal of the American Medical Association ir Annals of Internal Medicine tyrimai parodė, kad turinčios 30 svarų viršsvorio moterys gyvena vidutiniškai 8 metais trumpiau. Gera naujiena: žmonės, paprasčiausiai metę svorį ir vėl jo priaugę, gyvena ilgiau už tuos, kurie niekuomet nemėgino to padaryti. Tai nesunkiai paaiškinama:  norėdami atsikratyti nereikalingų kilogramų, kurį laiką (nors tiek) sveikiau maitinamės, mankštinamės, rūpianamės sveikata..Vienas iš paprasčiausių būdų: užuot priešpriečiams valgę įprastą hamburgerį, išgerkite vieną iš tam skirtų “shake” (visiems žinomo Slimfast ir kt.). Taip atsikratoma 31 proc. viršsvorio.

4.Laikykis tikėjimo – ir gyvenk 7 metais ilgiau. <text>Texas University paskelbė naujausių tyrimų duomenis. Žmonės, besilankantys pamaldose kartą per savaitę, gyvena 6,5 metų ilgiau už tuos, kurie lankosi bažnyčiose rečiau arba visai nesilanko. “Tikintys žmonės gyvena sveikesnį gyvenimo būdą, yra socialiai bendraujantys ir išlaiko vidinę ramybę, apsaugančią nuo stresų”, sako dr.Koenig

Moterys gali padėti vyrams gyventi ilgiau…Vyrai gyvena ilgiau, kai jaučiasi reikalingi žmonoms ir šeimoms.

pagal amerikietišką spaudą parengė R.N.

Šaltinis http://www.reginospalepe.com/Z_NewPages/Categories/Health/Research/pages/page001LT.html

E 621

Tikriausiai jau teko girdėti apie šį prieskonių karalių, tačiau manau, kad verta dar kartą priminti apie jį…

Mononatrio glutamatas, arba E 621, yra turbūt daugiausia diskusijų keliantis maisto priedas.
Pakliuvęs į organizmą ir su krauju prasiskverbęs į smegenis, jis sustiprina alkio ir skonio pojūčius. Dėl to  valgant net itin prastos kokybes maistą, pasidaro nepaprastai skanu.

Tyrimais nustatyta:

* Pavartojus E621 gali būti jaučiami galvos skausmai, širdies ritmo padažnėjimas, silpnumas raumenyse, mieguistumas, temperatūros pakilimas. Jis gali sukelti alergiją.

* Šis maisto priedas ypač pavojingas vaikų sveikatai. Jo vartojimas sukelia vaikui nebeatitaisomus regėjimo ir smegenų pažeidimus.

* Vartojant E621 skonio receptoriai praranda jautrumą, todėl dažnai jį vartojančiam žmogui maistas be papildo ima atrodyti beskonis.

* Praeito šimtmečio septyniasdešimtajame dešimtmetyje amerikiečių neurofiziologas John Olney  bandymais su žiurkėmis įrodė, kad E621 negrįžtamai pakenkia kai kurioms smegenų funkcijoms.

* Japonų mokslininkas Yuichiro Ogura 2000-iais įrodė, kad E621 gali pakenkti akies rainelei.

* 2008 metų paskutiniame  JAV Mokslų Akademijos žurnalo “Proceedings of the National Academy of Sciences” numeryje paskelbtas straipsnis, kad E621 yra pasisotinimo jausmą nutolinantis maisto priedas ir todėl yra nutukimo, gastrito ir skrandžio opos atsiradimo priežastis.

* E 621 nauodojamas daugelio produktų (dešrų, prieskonių mišinių, sūrelių, paštetų it t.t.) gamyboje, todėl per dieną vartojant daugiau nei keletą produktų gali būti viršijama “oficialiai” nepavojinga dienos norma.

* Žymus JAV neurochirurgas Dr. Russell Blaylock,  tiriantis vėžinius susirgimus, teigia, kad didesnės mononatrio glutamato koncentracijos organizme gali sukelti smegenų vėžį.

Jau nebe pirmą dešimtmetį mononatrio glutamatas yra pagrindinis priešas daugybei organizacijų, kovojančių už sveiką mitybą (ypač produktus vaikams).  Iš kitos pusės prieš E 621 uždraudimą kovoja chemijos pramonė, gaminanti ir parduodanti milijonus tonų šio chemikalo, bei maisto pramonė, nebeįsivaizduojanti savo antrarūšės produkcijos realizavimo be šio “Prieskonių Karaliaus”.

Šis papildas buvo susintetintas 1909 metais Japonų kompanijoje Ajinomoto, kuri savo padalinį JAV įkūrė 1956 metais.  Šio metu Ajinomoto priklauso 33% pasaulinės mononatrio glutamato rinkos ir ji veikia 23 pasaulio šalyse. Oficiali Ajinomoto apyvarta, pateikta kompanijos 2008 metų finansinėje atsakaitoje, buvo 9.9 milijardų eurų.

Gero apetito!

Šaltinis http://blog.sveikasvaikas.lt/?p=30

Įdomūs faktai apie sapnus, sapnavimą ir miegą

Štai ką aptikau vienoje svetainėje apie sapnus 😉

1. Net trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami.

2. Šeši metai – tai vidutinis laikas, kurį praleidžiate gyvenime sapnuodami. Tai daugiau nei 2100 dienų praleistų sapnų pasaulyje.

3. Sapnai egzistuoja tiek, kiek ir visa žmonija. Pavyzdžiui, Romos laikais įstabūs ir ryškūs sapnai būdavo pateikiami Senatui, jame aptarinėjami, analizuojami ir interpretuojami.

4. Kiekvienas iš mūsų sapnuojame. Visi iki vieno! Jei galvojate kitaip, tai tik dėl to, kad savo sapnų neprisimenate, bet tai nereiškia, kad jūs nesapnuojate. Iš tiesų, jūs galite ir dažniausiai turite susapnuoti net keletą skirtingų sapnų per normalų nakties miegą.

5. Sapnai nepakeičiami ir ypač reikalingi, net būtini. Sapnų trūkumas pasireiškia neigiamai tiek fiziniame, tiek protiniame lygmenyje. Dėl mažo, reto sapnavimo gali atsirasti asmenybės sutrikimai ir kiti pakitimai.

6. Vidutiniškai sapnuojate apie vieną ar dvi valandas per naktį, kuriose nuo keturių iki septynių sapnų.

7. Aklieji taip pat sapnuoja. Vaizdinių pasirodymas sapnuose priklauso nuo to, ar žmogus aklas nuo gimimo, ar regėjimo neteko vėliau. Ne tik vaizdiniai pasireiškia sapnuojant. Garsai, kvapai ir kiti dirgikliai sapnuojant akliesiems ypač suaktyvėja.

8. Praėjus penkioms minutėms po sapno, pusė turinio užmirštama. Po dešimties – 90 procentų prarandama.

9. Vyrai dažniau sapnuoja kitus vyrus, o moterys sapnuoja visus, tiek moteris, tiek vyrus, vienodai.

10. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad mūsų smegenys dirba daug intensyviau sapnuojant nei pabudus.

11. Ką tik po REM miego fazės pažadintas žmogus gali aiškiau nupasakoti sapnus nei tas, kuris išmiegojo visą naktį iki pat ryto.

12. Mokslininkai nustatė, kad REM fazės metu vyrai patiria erekcija, o moterys – padidėjusią kraujotaką lyties organuose – visa tai nepriklauso nuo sapnų turinio. Beje, “šlapi sapnai“ įvyksta nepriklausomai nuo to, ar sapno turinys susijęs su seksu.

13. Nerūkantys sapnuoja ilgiau ir intensyviau nei rūkantys.

14. Naujagimiai ir kūdikiai sapnuoja taip pat, tačiau savęs sapnuose nemato. Vaikai tik nuo 3-4 metų pradeda sapnuoti save.

15. Kai knarkiate, negalite sapnuoti.

16. Košmarus dažniau sapnuoja 3-8 metų vaikai.

17. Apklausos metu nustatyta, kad 67% pasaulio gyventojų sapnuodami patyrė “Deja Vu“ (dežavu). Moterys “Deja Vu“ patiria dažniau už vyrus.

18. Maždaug 3% suaugusiųjų kenčia nuo miego apnėjos. Tai miego sutrikimas, kurio metu sustoja kvėpavimas, tačiau ši liga išgydoma. Todėl kuo ankščiau kreipsitės į gydytojus, tuo greičiau atgausite jėgas, nesijausite kiekvieną ryta pavargęs ir nepailsėjęs.

19. Statistiškai nustatyta, kad namas yra dažniausiai sutinkama aplinka sapnuose.

Šaltinis http://www.sapnai.info/2009/10/faktai-apie-sapnus.html

LSAS tyrimas: nei dėstytojai, nei studentai nepatenkinti studijomis

Studijų proceso organizavime daugiau kaip pusę studentų (57 proc.) savarankiškoms studijoms per dieną skiria 1–3 val., dėstytojai rengdamiesi paskaitoms susiduria su laiko trūkumu, trečdaliui studentų paskaitų medžiaga yra padiktuojama bei kas trečias dėstytojas ir studentas pripažįsta, jog nepakanka literatūros lietuvių kalba.

Tokie rezultatai paaiškėjo Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus tyrimą apie pagrindinius studijų proceso organizavimo aspektus: dėstytojų bei studentų pasiruošimą paskaitoms, akademinių grupių požiūrį į taikomus metodus paskaitų metu, studijų pasiekimų vertinimo būdus bei literatūros naudojimo galimybes.

„Tyrimo metu išryškėjęs studentų bei dėstytojų požiūris į studijų procesą rodo, jog nei vieni, nei kiti nėra patenkinti tuo, kaip šiuo metu vyksta studijos. Tiek studentai, tiek dėstytojai akcentuoja studijų proceso kaitos būtinybę – perėjimą prie į studentus orientuotų, aktyvesnių, inovatyvesnių studijų.“ – sako LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė.

Studentų bei dėstytojų nuomone, dažniausiai paskaitose turėtų būti nagrinėjami pateikti konkretūs atvejai, sprendžiamos iškeltos problemos bei aktyviai diskutuojama paskaitos tema. Šie duomenys iš dalies prieštarauja tiek studentų, tiek dėstytojų nuomonei apie esamą situaciją, kadangi pateikiamų konkrečių atvejų ar problemų nagrinėjimas yra vieni iš rečiausiai naudojamų mokymo(si) metodų. Kas trečias apklausoje dalyvavęs studentas teigė, jog šiuo metu dažniausiai paskaitų medžiaga yra konspektuojama, 40 proc. teigimu – pateikiama skaidrių pavidalu.

Tyrimas taip pat rodo, jog tiek dėstytojai (45 proc.), tiek studentai (59 proc.) sutinka, jog geriausiai studento sukauptas žinias bei gebėjimus galima įvertinti tarpinių atsiskaitymų metu. Penktadalis studentų ir dėstytojų mano, jog geriausiai įgytus gebėjimus bei žinias atskleidžia egzaminas semestro pabaigoje.

LSAS stebina tai, jog beveik pusę (47 proc.) dėstytojų mano, jog atsiskaitymo už studijų dalykus formos neturi būti derinamos su studentais bei jas turi nustatyti pats dėstytojas. Tuo tarpu studentai beveik vienbalsiai (92 proc.) teigia, jog dėstytojai negali būti tie asmenys, kurie, nepasitarę su auditorija, nusprendžia kaip bus atsiskaitoma už studijuotą dalyką.

Laiko pasiruošti paskaitoms trūkumas – aktuali ir dažnai dėstytojų įvardijama problema, kadangi didžiąją dalį laiko atima mokslinis darbas (mokslinių straipsnių, monografijų, pranešimų konferencijoms rašymas, ruošimasis seminarams ir t.t.). Dėl to, medžiagos atnaujinimui prieš kiekvieną paskaitą dėstytojai skiria 1-2 val. (42 proc.). Panašiai laiko savarankiškoms studijoms skiria ir kas antras studentas (1-3 val.), penktadalis – mažiau nei valandą per dieną.

Studentai apklausos metu paneigė vyraujančią nuomonę, jog studentai aktyviai nesinaudoja bibliotekų teikiamomis galimybėmis: 19 proc. studentų bibliotekomis naudojasi dažniau nei kartą per savaitę, 18 proc. – 2-3 kartus per mėnesį. Trečdalis studentų ir dėstytojų įvardija, jog trūksta literatūros lietuvių kalba.

„Daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų siekiama suteikti studentui žinias, bet ne ugdyti gebėjimus, loginį ar analitinį mąstymą, kūrybiškumą, formuoti aukštąjį išsilavinimą turinčio individo požiūrį į visuomenės, technologijų bei viso pasaulio raidą, pokyčius. Akivaizdu, jog studijų organizavimas bei mokymo ir mokymosi procesas pasiekė ribą, kuomet būtina iš esmės peržiūrėti studijų proceso tikslus bei atnaujinti studijų organizavimo metodus. Šia linkme krypsta ir Bolonijos procesas – Europos švietimo ministrai 2009 m. Liuvene pasirašė komunikatą, kuriame buvo iškelta į studentus orientuotos studijos – įgyvendinimo svarbą ministrai patvirtino ir šiais metais pasirašydami Budapešto – Vienos deklaraciją.“ – sako I. Dičmonaitė.

Šaltinis http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-11-01-lsas-tyrimas-nei-destytojai-nei-studentai-nepatenkinti-studijomis/52425

Europos stambiausių įmonių vadovų atlyginimai didėja

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliktas Europos aukščiausio lygio  vadovų atlyginimų tyrimas rodo, kad šiais metais didėjo aukščiausio lygio vadovų atlyginimų kintami priedai.

Tyrimo duomenimis, didžiausiųjų įmonių aukščiausio lygio vadovų bazinio atlyginimo pokytis visoje Europoje buvo 1,2 proc. mažesnis už infliaciją. Belgijoje, Rusijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje atlyginimai vadovams augo labiau nei infliacija.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad bazinis aukščiausių vadovų atlyginimas didžiosiose Europos įmonėse vidutiniškai sudaro tik iki 40 proc. viso atlyginimų paketo (kitą dalį sudaro trumpalaikiais ir ilgalaikis skatinimas ), o tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, jis tesiekia apie 25 proc. viso atlyginimo paketo.

Tyrimas, kuriame dalyvavo 257 iš 500 didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją Europos įmonių (pagal „Financial Times“ sudarytą  sąrašą), parodė, kad aukščiausio lygio vadovų bazinio atlyginimo realioji vertė daugelyje Europos valstybių krito.

Aštuoniose iš 11 šalių bendrovės tai kompensavo vėl pradėdamos mokėti kasmetines pinigines premijas ir taip didindamos bendrąjį atlyginimą.

„Daug kas tikėjosi, kad bankų krizė ir sunkmetis kardinaliai pakeis vadovų atlyginimus. Tačiau šis scenarijus nepasiteisino – daugelyje šalių, nepaisant ekonominės situacijos visas jų atlyginimo paketas išaugo“, – sakė „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Pasak N. Songinaitės, kintami priedai prie fiksuoto atlyginimo buvo didinami peržiūrėjus įmonių tikslus. Įmonės sumažino minimalią ribą, nuo kurios pradedami skaičiuoti ir išmokėti įvairūs priedai, kad vadovai matytų realias galimybes įgyvendinti jiems iškeltus tikslus, o aiškūs tikslai motyvuotų imtis jų realizavimo.

Daugelis įmonių nemažino išmokų dydžio už pasiektus rezultatus – jos mokėjo tokio pačio dydžio kintamus priedus kaip ir prieš sunkmetį.

Tyrimas taip pat rodo, kad ilgalaikio skatinimo priemonės sudaro didelę vadovo užmokesčio dalį, tačiau jų vertė šiais metais nukrito. Ilgalaikės skatinimo priemonės sudaro didžiausią atlyginimo dalį Šveicarijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o mažiausią – Švedijoje ir Norvegijoje.

Lietuvoje vadovai geriau apmokami

Pernai „Hay Group“ Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad bazinis aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimas Lietuvoje yra 11 proc. didesnis nei bendrai visa Baltijos šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka, Estijoje – 3 proc. mažesnis, o Latvijoje – 9 proc. mažesnis.

Visas atlyginimas, įskaitant išmokėtas premijas bei priedus, taip pat yra aukščiausias Lietuvoje – jis 12 proc. didesnis, Estijoje 1 proc. mažesnis, o Latvijoje 9 proc. mažesnis nei bendra trijų šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka.

„Šiais metais atliekamas tyrimas parodys, kaip pagal aukščiausiųjų vadovų atlygį išsirikiuos visos trys Baltijos šalys. Praėjusiais metais aukščiausio lygio vadovų atlyginimai labiausiai augo Estijoje (2,8 proc.), Lietuvoje – 0,8 proc., o Latvijoje sumažėjo 2,1 procento“, – sakė N. Songinaitė.

„Hay Group“ didžiausių Europos įmonių aukščiausiųjų vadovų atlyginimų tyrime buvo analizuojama ekonominių ir kitų faktorių įtaka vadovų atlyginimams per paskutinius 12 mėnesių. Jame dalyvavo 257 bendrovių iš 500 didžiausių pasaulio bendrovių sąrašo.Baltijos šalyse „Hay Group“ atlieka atskirą aukščiausio lygio vadovų tyrimą, kurio rezultatai skelbiami gruodžio-sausio mėn. Pernai buvo išnagrinėta 574 vadovų atlyginimų paketai iš daugiau nei 300 įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Šaltinis http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/europos-stambiausiu-imoniu-vadovu-atlyginimai-dideja-del-premiju-304189

Vis dėlto telepatija yra

Tiesa, kol kas jie linkę tai vadinti „naujomis organizmų ir aplinkos komunikacijos priemonėmis“.

Pastaraisiais metais mokslininkai atliko šimtus bandymų, bandydami nustatyti minčių kontaktą. Iškelta nemažai įdomių, šį reiškinį aiškinančių teorijų. Vis dėlto niekas negali tvirtai pasakyti, ar telepatija egzistuoja.

Edinburgo universiteto specialistai, norėdami pagaliau atskleisti minčių perdavimo per nuotolį paslaptį, neseniai nutarė atlikti seriją bandymų. Jie tikėjosi išsiaiškinti, ar mes susidūrėme su realiu fenomenu, ar su dar viena romantiška fantazija. Mokslininkai naudojo vadinamąjį „gancfeldo“ metodą, kurį sukūrė tyrinėtojai amerikiečiai Čakas Honortonas ir Bobas Morisas.

– Idėjos esmė tokia, – aiškino daktaras B. Morisas. – Jeigu visa tai iš tikrųjų egzistuoja, aptikti bus labai sunku. Iš visko sprendžiant, telepatinis kontaktas užsimezga tik specifinėmis sąlygomis. O jos retai susidaro mums esant įprastos būdravimo būsenos. Tačiau sąlygas galima sukurti dirbtinai, pasitelkiant meditaciją ir analogiškus būdus bei panardinant sąmonę į kitokią nuo „normalios“ besiskiriančią būseną.

Dabar daug kalbama apie pakitusias sąmonės būsenas. Gali pasirodyti, jog tai mistika, kažkas nepaprasta. Bet taip nėra. Tokioje būsenoje mes atsiduriame daug kartų per dieną. Pradėjome migti – ir priartėjome prie miego bei tikrovės ribos. Tai viena pakitusi būsena. Supykome, išsigandome – kita. Išgėrėme alkoholio – trečia.

Kaip vyko bandymas

Bandomasis patogiai įsitaiso krėsle garsų nepraleidžiančiame kambaryje. Ausinėse jis girdi lengvą foninį triukšmą, kuris sukelia komforto pojūtį. Ant akių – glaudžiai priglundantys beveik besvoriai akiniai, pagaminti iš stalo teniso kamuoliukų puselių. Įjungiama šviesa, kuri taip pat teikia šilumos ir ramybės pojūtį. Bandomąjį tai migdo ir hipnotizuoja. Jutimo organai neteikia jokios informacijos. Tokiomis sąlygomis smegenyse kylantys vaizdai tampa itin ryškūs ir panašūs į tuos, kuriuos matome paskutinę akimirką prieš užmigdami.

Kai „žmogus imtuvas“ yra tarpinės būsenos tarp miego ir būdravimo, kitas eksperimento dalyvis – „žmogus siųstuvas“ – taip pat sėdi garsams nepralaidžiame kambaryje ir žiūri jam rodomą medžiagą: nuotrauką ar filmo ištrauką, žodžiu, „paveikslėlį“. Jo užduotis – tai, ką mato, bandyti perduoti „imtuvui“. Tai tęsiasi kiek laiko. Po to pirmajam bandomajam rodomi keturi skirtingi paveikslėliai, vienas jų – „tas“. Jis turi nustatyti, kuris labiausiai primena vaizdus, kilusius sąmonėje telepatinio ryšio seanso metu.

Atspėjimų procentas

Žmogus, aklai bedęs pirštu, dažniausiai turi vieną galimybę iš keturių (25 procentai) pataikyti į tą paveikslėlį, kurį mintyse transliavo „siųstuvas“. Jeigu atspėjimų procentas didesnis, vadinasi, esama kitų, mums nežinomų veiksnių.

Eksperimentų rezultatai 90 procentų įtikino daktarą B. Morisą, kad tokie veiksniai egzistuoja. Kitaip sakant – telepatija arba ekstrasensorinis suvokimas. Vis dėlto jis neskuba daryti išvadų ir linkęs atsargiai kalbėti apie „akivaizdžias naujas komunikacijų tarp organizmų ir aplinkos formas“. Galima suprasti jo atsargumą, nes daugiau nei šimtą metų atliekami moksliniai parapsichologijos ieškojimai taip ir nepateikė įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų arba paneigtų telepatijos fenomeną.

Šaltinis http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/sokoladas/mokslininkai-irode-telepatija-yra-112734