Joga prieš stresą

Šiuolaikiniame pasaulyje didžiulis gyvenimo tempas verčia nuolat suktis darbų verpetuose, trūkumas laiko ir daug darbų sukelia stresą, kuris neretai mus lydi ir po darbo. Nuolatinis stresas didina tikimybę susirgti jo sukeltomis ligos – hipertonija, opalige, migrena, patirti miokardo infarktą. Šri Šri jogos centras skelbia kovą su stresu ir pasakoja, kaip paprastais jogos kvėpavimo pratimais galima atsikratyti patiriamos įtampos.

Joga – būdas valdyti įtampą
„Per ilgus darbo metus įvairiose įmonėse pastebėjau vieną dalyką – darbuotojai, vadovai, savininkai labai retai kada būna laimingi ar patenkinti savo veikla. Maža apyvarta, didesnių pardavimų siekimas, konkurencija, kasdienės sunkios užduotys ir nuolatinis galvojimas apie teigiamus rezultatus bei ženklų pelną keldavo stresą, kuris neišgaruodavo net namuose ar atostogaujant. Tuomet pagalvojau, jog turi būti koks nors atsakymas, ėmiau ieškoti išeities ir atradau jogą“, – kalbėjo Šri Šri jogos centro įkūrėjas Vyrenijus Andrijauskas.
Kadaise joga buvo sukurta tam, kad žmogus laimingai gyventų. Vyrenijus pasakojo, kad visais laikais atsitikdavo taip, kad žmogus taip pasinerdavo į gyvenimą, kad vieną dieną, pravėręs akis, pastebėdavo, kad jis gyvena ne taip, kaip norėtų, o visą gyvenimą siekta laimė ėmė ir praslinko pro šalį. Tad išmintingi žmonės sukūrė sistemą, kaip tą laimę prisijaukinti, gyventi joje ir būti kartu su ja. Tokiu būdu atsirado joga – kūno, dvasios ir proto harmonija.  

Moksliniai jogos tyrimai

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pastebima, kad vis daugiau žmonių darbe jaučiasi nesaugūs ir patiria įtampą. Šiuo metu ieškoma įvairių būdų, kaip suvaldyti darbo metu patiriamą stresą. Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kas labiausiai padeda žmogui susitvarkyti su įtampa. Pirmoje vietoje buvo joga, antroje – psichoterapija.
Šiuolaikinis mokslas pamažu tik pradeda patvirtinti jogos išmintį. Atliekama vis daugiau mokslinių jogos tyrimų. Vieną naujausių medicininių tyrimų atliko Bostono universiteto medicinos mokykla kartu su McLean ligonine. Jis atskleidė, kad stresas, nerimas bei depresija yra susiję su neurotransmiterio GABA kiekio sumažėjimu. Nustatyta, kad reguliarus jogos praktikavimas skatina kūną gaminti neurotransmiterį, dėl kurio tuo pačiu metu mažėja stresas bei depresija. Dar patvirtinta, kad joga skatina laimės hormonų (endorfinų) išsiskyrimą, o tai padeda į įtampą sukeliančias situacijas žiūrėti ramiau.

Kvėpavimas suvaldo stresą
„Kvėpavimas yra ryšys tarp kūno ir proto. Stresas atsiranda prote, tuomet mes kvėpuojame greitai ir paviršutiniškai. Kai esame laimingi, kvėpuojame laisvai ir giliai. Tad derindami kvėpavimą su kūno padėtimis, darome įtaką protui, o šis savo ruožtu tampa ramesnis“, – teigė Vyrenijus. Streso metu vyksta hiperventiliacija, kvėpuoti darosi sunkiau. Stebint ir reguliuojant kvėpavimą galima valdyti įtampą. Jau po kelių jogos pamokų galima išmokti šiek tiek sumažinti stresą jogos sąmoningo kvėpavimo būdu, sumažinti susijaudinimo lygį, sulėtinti širdies plakimą. Po jogos žmonės tampa labiau pailsėję, atsikratę streso. Praktikuojantis ilgesnį laiką, atsiranda gebėjimas koncentruoti dėmesį, pasireiškia intuicija, labiau pradedama pastebėti, kas vyksta aplinkui ar net dvasiniame pasaulyje. Žmogus ima rūpintis, kaip ir ką valgo, atsikrato nereikalingų slegiančių įpročių. O svarbiausia, pradeda daugiau šypsotis ir skleisti pozityvumą į aplinką.  

Atsikratykite įtampos dar darbo vietoje

Darant užsimerkus nesudėtingus kvėpavimo pratimus ir sekant savo mintis, galima atsikratyti tos dienos įtampos. Norint dar darbo vietoje sumažinti stresą, Vyrenijus pataria atlikti elementarų pratimą: atsisėskite, užsimerkite, sekite savo mintis ir tai, kaip dabar kvėpuojate. Suvokite mintis, protas yra dabarties momente, nei praeityje ar ateityje (2–3 min.). Kai kažkur mintys nukeliauja, paprastai sugrąžiname jas į šį momentą, suvokiame šį momentą, stebime savo kvėpavimą (2–3 min.). Po to, be jokių pastangų leiskite protui atsipalaiduoti ir visiškai priimti šį momentą tokį, koks yra (2–3 min.). Viską darykite lėtai, neskubėdami ir be jokios įtampos ar kovos su savo mintimis. Po kokių 10–15 min. jausitės gerokai pailsėję.

„Tai labai paprasta meditacija, kurį sugrąžina mus į šį momentą ir pašalina proto įtampą. Nors 1–2 kartus per dieną taip atsipalaiduodami jausitės daug geriau, stebėsite save, suvoksite savo mintis. Tai daryti galima ir darbo vietoje, nes padidėja koncentracija ir produktyviau dirbama. Apskritai norint geriau dirbti, reikia išmokti ir geriau atsipalaiduoti“, – sakė Vyrenijus.
Kvėpavimo pratimų galima išmokti bet kuriame jogos centre. Jie nesudėtingi ir juos galima praktikuoti kiekvienam.

Internete taip pat nemažai informacijos apie jogą, tad galime nesivaržydami patenkinti savo smalsumą 😉

 

Šaltinis http://eli.mama.lt/sveikata_ir_dieta/sportas/joga_alternatyva_stresui

Ekologiškus produktus renkasi 42 % Lietuvos šeimų

Naujausio tyrimo duomenimis, ekologišką produkciją perka ir vartoja 42 %. Lietuvoje gyvenančių šeimų. Dažniausiai ekologiškus produktus perka 30 – 49 metų  žmonės, gaunantys didesnes pajamas, gyvenantys didžiuosiuose šalies miestuose ir turintys aukštąjį išsilavinimą. Tyrimo duomenimis, kelis kartus per savaitę ekologiškus produktus perka 10 %, o bent kartą per savaitę – ketvirtadalis šeimų Lietuvoje (24 %).

Pasak bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai” sociologo Romo Mačiūno, 71 % perkančiųjų ekologiškus produktus renkasi juos visai šeimai, o tai rodo smarkiai išaugusią ekologiškų produktų pasiūlą ir vis didėjantį lietuvių susidomėjimą šios kategorijos prekėmis.

Tyrimo duomenys rodo, jog ekologiškos produkcijos vartotojų krepšelyje dažniausiai randami pieno (54 %) ir duonos (42 %) gaminiai. Kas antra ekologiškus produktus perkanti šeima (51 %) juos įsigija prekybos centruose, ketvirtadalis (25 %) – turguose, 9 % perka specializuotose parduotuvėse ir tik 0,4 % internetu.

Sociologo R. Mačiūno teigimu, vis dar augantį ekologiškų produktų populiarumą rodo ir apklaustų pirkėjų požiūris į šios produkcijos kainas. Šio tyrimo duomenimis, 43 % ekologiškus produktus perkančių šeimų yra pasiryžę už juos mokėti daugiau nei už neekologiškus.

Tyrimas atliktas rugpjūčio 27 – rugsėjo 5 dienomis. Tyrimo metu buvo apklausta 1007 Lietuvos gyventojų, nuo 15 iki 74 m. amžiaus.

 

Ką gi, pasirodo visai neblogai užsiimti ekologiškų produktų auginimu 😀

Šaltinis http://sveikata.diena.lt/lt/naujienos/sveikata/tyrimas-ekologiskus-produktus-renkasi-42-proc-lietuvos-seimu-302207

31-erių metų amžiaus moterys patraukliausios

Didžiosios Britanijos dienraštis “The Daily Mail“ teigia, kad 31-erių moteris patraukliausia – ji natūraliai graži ir pasitikinti savimi, turi per eksperimentų metus ištobulintą stiliaus pajautimą. Tokias išvadas išanalizavę apklausos, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. moterų ir vyrų, rezultatus padarė šalies tyrėjai.
Maždaug 70 % respondentų nurodė pasitikėjimą savimi svarbiausiu veiksniu, kad moteris taptų geidžiama. 67 % pareiškė, kad itin svarbi išvaizda, o 47 % pirmenybę suteikė stiliaus pajautimui, kuris, jų nuomone, verčia atkreipti dėmesį į vieną ar kitą merginą. Beveik du trečdaliai apklaustų moterų sutiko su teiginiu, kad grožis praeina su amžiumi. Daugiau kaip pusė pareiškė, kad per laiką atsikratė paauglystės kompleksų ir jautėsi vis gražesnės. Dar 55 % pabrėžė, kad pamažu išsiaiškino, koks makiažas labiausiai joms tinka.
Apklausa buvo surengta pagal televizijos kanalo QVS, kuris įgyvendino projektą “Grožio mėnuo“, užsakymą.
“Tyrimas patvirtino tai, ką daugelis seniai ir taip įtarė: tikrasis grožis – tai kažkas daugiau nei vien patraukli išvaizda. Tai pasitikėjimo savimi, stiliaus ir individualumo derinys“, – gautą rezultatą komentavo kanalo pardavimų direktorė.
Drauge tyrėjai pažymi, kad pasitikinčių savimi moterų skaičius svyruoja priklausomai nuo gyvenimo vietos.
Sostinės Londono merginos yra labiausiai pasitikinčios savimi – 37 % jų pavadino save gražuolėmis. Tuo tarpu Velse tokių drąsuolių buvo tik 28 %.

 

Cituota iš http://pliusas.fm/suaugusiujupasaulyje/index.php?ELEMENT_ID=53344

Raumeningi herojai nebepopuliarūs kinuose

Remiantis kino teatrų statistika, raumeningi vyrukai su galingais ginklais – nebemadingi. Šiuo metu populiariausi ir pelningiausi filmai – spalvingos pasakos ir romantiškos meilės istorijos.
Pelningiausių filmų penketukas:

1. „Alisą Stebuklų šalyje“;
2. „Žaislų istorija 3“;
3. „Šrekas amžinai“;
4. trečioji „Saulėlydžio“ sagos dalis „Užtemimas“;
5. mokslinis veiksmo trileris „Pradžia“.

Raumeningų herojų ir veiksmo filmų garbę gina tik šiuo metu rodomas naujausias Sylvesterio Stallones darbas „Nesunaikinami“. Juosta puikiai vertinama veiksmo filmų gerbėjų ir nuo pat savo debiuto kino teatruose pradžios – tvirtai laikosi žiūrimiausių filmų sąrašuose. Nepaisant „Nesunaikinamų“ sėkmės, veiksmo filmams ne patys geriausi laikai. Kol moterys dūsauja „Saulėlydžio“ kino seansuose, šlovingi raumeningų riterių, kruvinų kovų ir galingų ginklų gausūs filmai dūla prisiminimuose. Sylvesteris Stallone, kviečia vyrus atkovoti savo pozicijas kino teatruose ir grąžinti veiksmo filmams šlovę.

Šaltinis http://www.diena.lt/naujienos/menas/kino-teatru-statistika-raumeningi-herojai-nebepopuliarus-298367

Skaičiai ir faktai apie žmogų

Skaičiai apie mus… Kai kurie faktai girdėti, bet gal ir ne 😀

• Žmogus sudarytas iš daugiau, negu 100 000 000 000 000 (šimtas trilijonų) ląstelių. Palyginimui: dramblys turi maždaug 6 500 000 000 000 000 – šeši su puse kvadrilijonų ląstelių.
• Žmogus sudarytas iš 60 % vandens. Paskirstytas jis netolygiai: riebaliniuose audiniuose viso 20 %, kauluose 25 %, kepenyse 70 %, raumenyse 75 %., kraujyje 80 % ir smegenyse 85 % nuo bendro vandens svorio. Pažvelgus į šiuos skaičius pritrenkia menamas paradoksas – skystame kraujuje mažiau vandens, negu pakanka „tarai“ vandens. Žinoma, kad medūzos sudėtis yra 98 – 99 % vandens, tačiau medūza neištirpsta jūroje, ją galima paimti į rankas.
• Likęs 40 % žmogaus kūno svorio pasiskirstęs taip: baltymai – 19 %, riebalai ir į riebalus panašios medžiagos – 15 %, mineralinės medžiagos – 5 % ir angliavandeniai – 1 %.
• Iš elementų, sudarančių mūsų kūną, patį svarbiausią vaidmenį vaidina deguonis, anglis, vandenilis ir azotas. Suaugusio žmogaus organizme jų yra apie 70 kg. Taip pat nemažai kalcio ir fosforo – kartu paėmus jų – apie 2 kg. Jie įeina į kaulų sudėtį, padarydami juos tvirtais. Kalis, siera, natris, chloras sudaro tik po kelias dešimtąsias gramo dalis. Geležies žmogus turi apie 6 g, tačiau jis išskirtinai vaidina svarbų vaidmenį, įeidamas į hemoglobino sudėtį.
• Kaip tai būtų nekeista, nurodyti tikslų kaulų kiekį žmogaus skelete neįmanoma padaryti. Pirma, kaulų kiekis skiriasi savo kiekiu atskiruose individuose. Pavyzdžiui, 20 % žmonių turi skirtingus stuburo slankstelių kiekius. Vienas žmogus iš dvidešimties turi perteklinį šonkaulį ir kaip taisyklė, vyrai turi tris kartus dažniau, negu moterys (biblijinės legendos apie Jievos sutvėrimą iš Adomo šonkaulio). Antra, kaulų kiekis keičiasi žmogui augant: kai kurie kaulai suauga vienas su kitu, sudarydami kietas siūles. Todėl ne visada aišku, kaip skaičiuoti kaulų kiekį. Pavyzdžiui, kryžkaulis sudarytas iš penkių suaugusių vienas su kitu stuburo slankstelių. Taigi, tai vienas, ar penki kaulai? Todėl rimti vadovai atsargiai nurodo, kad žmogus turi „truputi daugiau negu 200 kaulų“.
• Pats ilgiausias kaulas – šlaunikaulis; jo ilgis paprastai sudaro 27,5 % nuo žmogaus ūgio. Pats trumpiausias kauliukas yra ausyje. Jis perduoda garso virpesius iš išorės, vienai iš ausies ląstelių. Jis dirba lyg svirtis, didindamas garso bangų slėgį. Jo ilgis 3-4 mm.
• Pats mažiausias raumuo, palyginant su kitais raumenimis, yra labai galingas. Esant per daug stipriems garsams jis smarkiai pasisuka taip, kad garso stiprumo koeficientas krenta.
• Tiksliai nustatyti raumenų skaičių neįmanoma. Specialistai žmoguje suskaičiuoja nuo 400 iki 680 raumenų. Palyginimui: žiogas turi apie 900 raumenų, pas kai kuriuos vikšrus priskaičiuojama iki 4000. Bendras vyro raumenų svoris – 40 % viso kūno, o pas moteris – apie 30 %
• Ramioje būsenoje gulėdamas vyras per parą naudoja 400 – 500 l deguonies, atlikdamas 12 – 20 įkvėpimų ir iškvėpimų per minutę. Palyginimui: arklio alsavimo tempas – 12 įkvėpimų ir iškvėpimų, žiurkės – 60, o kanarėlės – 108.
• Vasarą kvėpavimo dažnis vidutiniškai vienu trečdaliu greitesnis, negu rudenį.
• Suaugusio žmogaus širdis per dieną perpumpuoja apie 10 000 l kraujo. Per vieną širdies suplakimą į aortą išmetama 130 ml. Normalus pulsas ramybės būklėje yra apie 60 – 80 smūgių per minutę. Moters širdis plaka 6 – 8 smūgiais per minutę greičiau. Dirbant labai sunkų fizinį darbą pulsas gali pakilti iki 200 ir daugiau smūgių per minutę. Palyginimui: dramblio pulsas per minutę – 20 smūgių, buliaus – 25, varlės (pas šalto kraujo gyvūną) – 30, pas triušį – 200, o pas pelę – 600 smūgių per minutę.
• Bendras žmogaus organizme kraujo indų ilgis – vidutiniškai 100 000 km.
• Štai kaip ramybės būklėje kūne pasiskirsto kraujas: ketvirta dalis būna raumenyse, kita ketvirtoji dalis – inkstuose, 15 % – žarnyno sienelių induose, 10 % – kepenyse, 8 % – smegenyse, 4 %– veninėse širdies kraujagyslėse, 13 % plaučių induose ir kituose organuose.
• Kiekvienas eritrocitas turi maždaug 270 milijonų hemoglobino molekulių. Jų gyvenimo trukmė – keletas mėnesių. Suaugusiame žmoguje kas valandą numiršta milijardas eritrocitų, 5 milijardai leukocitų ir 2 milijardai trombocitų. Juos pakeisti ateina naujos ląstelės, kurias užaugina kaulų smegenys ir blužnis. Per parą pasikeičia apie 25 g kraujo.
• Suaugusio žmogaus kaulų smegenys, puri masė, užpildanti kai kurių kaulų ertmes, sveria maždaug 2,6 kg. Per žmogaus 70 metų augimą, minėta masė išaugina 650 kg eritrocitų ir toną leukocitų.
• Žmogaus nervų sistema turi apie 10 milijardų neuronų ir apytikriai septynis kartus daugiau ląstelių aptarnaujančių atramines ir maitinančias. Vos 1 % nervinių ląstelių užsiėmusios „savarankišku darbu“ – priima pojūčius iš aplinkinės erdvės ir įsakinėja raumenims. 99 % – tai tarpinės nervinės ląstelės, tarnaujančios signalų sustiprinimui ir perdavimui.
• Didesnė negu pusė neuronų kiekio sutelkta didžiuosiuose galvos pusrutuliuose.
• Į galvos smegenų nervus įeina apie 2 000 000 skaidulų, kurios siunčia įsakymus akies obuolio raumenims jų mikro judesiams atlikti. Kiti nervai valdo mimiką, kramtymo ir rijimo judesius. Milžiniškas kiekis nervų skaidulų valdo žmogaus matymo funkcijas.
• Per minutę pro smegenis prateka apie 750 ml kraujo.
• Žmogui augant smegenys praranda pirminį svorį, o taip pat pakeičia formą, išnyksta. Vyrams maksimalus smegenų svoris tampa 20 -29 metais, moterims – 15 – 19 metais.
• Žmogaus smegenų masė sudaro 1/46 dalį visos kūno dalies, tuo tarpu dramblio – 1/560 dalį kūno masės.
• Kraujo ląstelės nuolat miršta ir pakeičiamos naujomis. Eritrocito gyvenimas trunka 90 – 125 dienas, leukocitų – nuo kelių valandų iki poros dienų.
• Akis gali atskirti 130 – 250 šviesos tonus. Pilna akies adaptacija tamsoje užtrunka 60 – 80 minučių.
• Žmogaus oda vidutiniškai sudaro apie 2 kvadratinius metrus. Tai būtina žinoti skiriant tam tikrus vaistus ir gydomąsias procedūras. Apskaičiuoti žmogaus odos kvadratūrai kinai naudoja tokią formulę: kūno svoris padauginamas  iš 4 ir pridedamas skaičius 7. Svorį reikia imti kilogramais ir paviršius gaunamas kvadratiniais metrais. Oda turi 250 šalčio receptorius (taškus) ir 30 – šilumos.
• Plaukų ant galvos yra: pas blondinus – 140 000; brunetus – 120 000; šatenus – 109 000; pas ryžus – 88 000.
• Plaukai auga per parą po 0,35 – 0,40 mm.
• Nagai ant pirštų auga 0,086 mm per parą greičiu, o kojų – 0,05. Per metus ant rankų pirštų užauga maždaug 2 g nagų.
• Ausies viduje yra apie 25 000 ląstelių, reaguojančių į garsą. Ausis gali priimti garso dažnį, esantį tarp 16 ir 20 000 Hz. Sulaukus 35 metus, garso aukščiausia riba nukrinta iki 15 000 Hz. Ausis labiausiai jautri 2000 – 3000 Hz diapazone. Iš viso žmogus skiria 3 – 4 tūkstančius įvairių aukščių garsus.
• Liežuvis turi apie 9000 skonio receptorių. Skonis geriausiai skiriamas esant 24 laipsnių Celsijaus.
• Vyro vidutinis vandens gurkšnis yra apie 24 ml, moterims – 14 ml.
• Alkio jausmas atsiranda praradus 1% organizmo vandens. Netekus organizmui daugiau kaip 5% vandens, žmogus praranda sąmonę, o daugiau 10% – miršta.
• Netgi rimtiems vyrams per parą išteka 1 – 3 ml ašarų.
• Žmogaus kūne funkcionuoja ne mažiau įvairių fermentų.

Oho! 😮

Citavau iš puslapio:

http://reafamily.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2549%3Amogaus-organizmas-skaiiai-ir-faktai&catid=47%3Anumerologija&Itemid=148&lang=lt

Pasaulinė statistika realiu laiku

Nežinau kaip ir ką rašyti šiame tinklaraštyje, tačiau vis tiek pabandysiu šį bei tą papublikuoti 😀

Taigi taigi, pasitelkus į pagalbą nuostabiąją Google naršyklę, man pavyko kai ką aptikti (mano nuomone) idomaus. Ogi tas idomus dalykėlis pavadintas “Pasauline statistika realiu laiku“. Nepavyks man perteikti aptiktų duomenų šiame blog’e, kadangi jie nuolat kinta, tad pateiksiu tik puslapio nuorodą, kuriame patys galėsit pamatyt kas vyksta šią akimirką ir pabandyt nuspėt, kas mūsų laukia…

O nuoroda ši:

http://www.worldometers.info/lt/